Respublikinė konferencija "Profesinio mokymo patrauklumo ir įvaizdžio gerinimas"

Atnaujinta: Penktadienis, 2013 gegužės 17 04:19
Konferencijos emblemaNors šiandieninis profesinis mokymas sparčiai modernizuojamas, mokymo bazės aprūpinamos naujausia įranga ir jos komplektacija, kuria negali pasigirti daugelis aukštųjų mokyklų, kvalifikuoti darbininkai vis paklausesni darbo rinkoje, o ir jų  rengimas tampa patrauklesnis, visuomenėje vis dar vyrauja stereotipinis požiūris į profesinę mokyklą. Todėl nuostata, kad būtina keisti požiūrį į profesinį mokymą dabar ir šiandien, turi išjudinti nusistovėjusių stereotipų pamatus. Šiuo tikslu gegužės 10 d. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre (Kalvarijų g. 159, Vilnius) vyko respublikinė konferencija „Profesinio mokymo patrauklumo ir įvaizdžio gerinimas“.
 
Konferencijos tikslas – aptarti patrauklaus profesinio mokymo įvaizdžio kūrimo strategiją, būdus ir vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Itin opia šių dienų Lietuvos švietimo aktualija domėjosi profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, neformaliojo ugdymo įstaigų atstovai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, reklamos įstaigų atstovai, įmonių įvaizdžio kūrimo specialistai. 
 
Džiazo ritmu konferenciją pradėjo Anelė Aleksandravičiūtė, Centro Administravimo ir paslaugų skyriaus kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybės mokinė. 
Diazas
 
                                                         
Konferencijos dalyvius pasveikino Centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Putnaitė
Pavaduotoja
 
Apie profesinio mokymo patrauklumo formavimo principus kalbėjo ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyr. specialistė Rūta Žukauskaitė. Savo pranešime ji apžvelgė profesinės mokyklos ir profesijos patrauklumą lemiančius veiksnius, pristatė tolesnės karjeros perspektyvas, kalbėjo apie profesinio mokymo privalumus bei praktinio profesinio mokymo gerinimą.
Rta geresn
Profesinio mokymo įvaizdžio formavimo psichologinius aspektus konferencijos dalyviams pristatė psichologas Tomas Lagūnavičius. Psichologas akcentavo ryšių su visuomene svarbą, siūlė ypatingą dėmesį skirti mokinių motyvacijos skatinimui, apžvelgė mokymosi mokykloje formas, pristatė įvairias mokymo ir mokymosi strategijas, 33 žingsnių įvaizdžio treniruotę. 
 Tomas
VTVPMC Administravimo ir paslaugų skyriaus mokytojos metodininkės Virginija Puodžiukienė ir Rita Malakauskienė pristatė teorinį profesinio mokymo įvaizdžio formavimo modelį ir pakvietė kolegas diskutuoti apie patrauklų profesinio mokymo įvaizdį.
 Rita ir Virginija geresn
 
“Mokytojas tarsi užkeltas ant pjedestalo, jį nuolat stebi keliasdešimt akių. Tad vertėtų atminti, kad ugdant besiformuojančias asmenybes, kiekvienas pedagogo ištartas žodis, aprangos detalė ar balso tonas yra dalis komunikacijos, formuojantys mokytojo įvaizdį kaip  mokyklos atspindį“ – pranešimą apie mokytojo įvaizdį pradėjo Aida Baliukevičienė, Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos geografijos mokytoja. Pranešėja pristatė mokytojo įvaizdžio sudedamąsias dalis, palygino mokytojo ir verslininko įvaizdį, pateikė pedagogo įvaizdžio kūrimo kriterijus.
 Aida
Dailininkas dizaineris Nerijus Treinys savo pranešime apžvelgė profesinių mokyklų interneto svetaines, kalbėjo apie vizualinio įvaizdžio formavimo idėjas ir įtaką šiuolaikinei visuomenei. 
Dailininkas 
„Profesinės mokyklos įvaizdis - prabanga ar būtinybė“ – konferencijoje klausė Reda Brokartienė, Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos ekonomikos mokytoja. Savo pranešime mokytoja kalbėjo apie profesinės mokyklos sėkmę lemiančius veiksnius, akcentavo ugdymo kokybės svarbą, meistriškumą, novatoriškumą ir verslumą formuojant profesinio mokymo įvaizdį. 
Reda
Edukacines idėjas kaip įvaizdžio formavimo priemonę Šiaulių profesinio rengimo centre pristatė  profesijos mokytoja metodininkė Lina Mišeikienė ir vyr. profesijos mokytoja Renata Chvoinikovienė. Mokytojos pasidalino gerąja patirtimi formuojant ugdymo įstaigos įvaizdį.
 iauliai
 
“Nė karto nepasigailėjau, jog pasirinkau mokslą po universiteto profesinėje mokykloje. Įgytoms žinioms reikėjo papildo. Aiškiai pateiktos, darbdavių taip vertinamos praktikos. Manau, jog nemaža dalimi įgytos žinios padėjo rasti naują darbą. Konkrečiai įvardijant profesinės mokyklos pliusus, didžiausiu privalumu, matyt, reikėtų laikyti sistemą, jog daugiausiai darbo turi įdėti pamokų metu, o ne po jų griebtis savarankiško mokslo. Aiškiai perteikiamos užduotys, adekvačiai nustatytas laikas atsiskaitymams ir rašto darbams. Ne ką mažiau svarbi mokyklos atmosfera – savotiškas grįžimas į mokyklos mikroklimatą. Be  pavydėtino kitoms mokymo įstaigoms bendravimo tono tarp mokytojo ir mokinio, mane žavi aktyvi užklasinė veikla. Renginiai, nemokami būreliai, konkursai. Žodis „praktika“ čia bene svarbiausias aspektas, nors ir kaip nudėvėtas jis beatrodytų. Tik vienas dalykas baisiai gąsdina. Baigusi mokyklą, nebesitikėjau išgirsti skambučio, kviečiančio į pamokas“ – kalbėjo Svajūnė Ungurytė, VTVPMC Administravimo ir paslaugų skyriaus vizualinės reklamos gamintojo specialybės mokinė .
Svajn 
Kiekviena mokykla, siekdama aktyviai konkuruoti švietimo paslaugų rinkoje, turi kurti teigiamą įvaizdį ir plėtoti ryšius su visuomene. Kadangi nežinome visko iki galo – daug kam išties suprasti, pamatyti, gali prireikti daug laiko. Vakar - istorija, rytoj – paslaptis. Dabartis tai dovana.
 
Vilniaus technologijų ir verslo Administravimo ir paslaugų skyriaus mokytojos metodininkės 
Virginija Puodžiukienė ir  Rita Malakauskienė
 

AdmirorGallery 4.5.0, author/s Vasiljevski & Kekeljevic.