Nuo 2019 m. sausio 1 d. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras, oficialiai pertvarkomas į viešąją įstaigą pavadinimu Vilniaus technologijų mokymo centras

type your text for first image here

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras, oficialiai pertvarkomas į viešąją įstaigą pavadinimu Vilniaus technologijų mokymo centras

Informuojame, kad naują Vilniaus technologijų mokymo centro svetainę rasite adresu:

www.vtmc.lt

Previous Next
Vizualinės reklamos gamintojas (-a) Vizualinės reklamos gamintojas (-a) Rinolda Šveikauskaitė pagal įgytą kavalifikaciją įsidarbino vos po pusės metų...
Žiniatinklio programuotojas (-a) Žiniatinklio programuotojas (-a) „Norint tapti geru programuotoju perskaityti vieną kitą knygą toli gražu nepakaks...
Pramonės įrengimų remontininkas (-ė) Pramonės įrengimų remontininkas (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Šaltkalvis (-ė) Šaltkalvis (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Smulkiojo verslo organizatorius (-ė) Smulkiojo verslo organizatorius (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Programinės įrangos testuotojas (-a) Programinės įrangos testuotojas (-a) Sprendimas informatikos magistro studijas bent kol kas iškeisti į vienerių...
Metalo apdirbimo staklininkas (-ė) Metalo apdirbimo staklininkas (-ė) Nerijus Poliakas pasakoja: „Prisipažinsiu, baigęs mokyklą, nežinojau, kuo noriu...
Multimedijos paslaugų teikėjas (-a) Multimedijos paslaugų teikėjas (-a) Algis Dmukauskas savo pavyzdžiu drąsina būsimus specialistus. „Kadangi esu...
Energetinių sistemų elektronikas (-ė) Energetinių sistemų elektronikas (-ė) Po 10 klasių Marius Milto pasirinko palyginti nestandartinį sprendimą – vienu...
Finansinių paslaugų teikėjas (-a) Finansinių paslaugų teikėjas (-a) Gleb Bezuglov – pragmatikas ir matematikos mylėtojas, tad baigus 10 klasių...
Spaudos ir pospaudos operatorius (-ė) Spaudos ir pospaudos operatorius (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikas (-ė) Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikas (-ė) Mechatronikė Austėja Kuodytė apie netradicinį merginoms profesinį pasirinkimą pasakoja...
Apskaitininkas–kasininkas Apskaitininkas–kasininkas Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Dailiųjų keramikos dirbinių gamintojas (-a) Dailiųjų keramikos dirbinių gamintojas (-a) „Išsipildė dar viena mano svajonė – aš visada norėjau mokyti....
Kompiuterinio projektavimo operatorius (-ė) Kompiuterinio projektavimo operatorius (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Suvirintojas (-a) Suvirintojas (-a) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Kompiuterių tinklų derintojas (-a) Kompiuterių tinklų derintojas (-a) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Sekretorius (-ė) Sekretorius (-ė) Prieš metus į Vilnių iš Radviliškio atvykusi Luka Kolesnikovaitė...
Java programuotojas (-a) Java programuotojas (-a) Evaldas Tyla – Java programuotojas – savo kelią atrado, pasinerdamas į...
Elektroninių įrenginių surinkėjas ir derintojas (-a) Elektroninių įrenginių surinkėjas ir derintojas (-a) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
 Logistas–ekspeditorius Logistas–ekspeditorius Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...

Profesinis mokymas kelia sparnus

 

Filmavimas„Ko ge­ro, sun­ku tą nuo­mo­nę per­for­muo­ti, bet tur­būt rei­kia pro­fe­si­nį mo­ky­mą ar­ba pro­fe­si­nes mo­kyk­las vi­zu­a­liai vie­šin­ti, skleis­ti apie jas in­for­ma­ci­ją per ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją. Ir tai da­ry­ti gy­vai, kad į pro­fe­si­nes mo­kyk­las at­ei­tų tie žmo­nės, ku­rie jo­mis gąs­di­na“, – taip kal­bė­jo vie­na iš Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo pro­fe­si­nio mo­ky­mo cen­tre vy­ku­sios res­pub­li­ki­nės kon­fe­ren­ci­jos „Pro­fe­si­nio mo­ky­mo pa­trauk­lu­mo ir įvaiz­džio ge­ri­ni­mas“ da­ly­vių, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos (ŠMM) at­sto­vė Rū­ta Žu­kaus­kai­tė.

 

Tą­dien čia šur­mu­lio bu­vo itin daug: opia Lie­tu­vos švie­ti­mo ak­tu­a­li­ja be­si­do­min­tys pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gų ir ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų pe­da­go­gai, psi­cho­lo­gai, so­cia­li­niai pe­da­go­gai, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo įstai­gų at­sto­vai, aukš­tų­jų mo­kyk­lų dės­ty­to­jai, re­kla­mos įstai­gų at­sto­vai, įmo­nių įvaiz­džio kū­ri­mo spe­cia­lis­tai su­si­rin­ko ap­tar­ti pa­trauk­laus pro­fe­si­nio mo­ky­mo įvaiz­džio kū­ri­mo stra­te­gi­jos, bū­dų ir vaid­mens šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je.

Be to, bu­vo klau­sy­ta­si ofi­cia­lių pra­ne­ši­mų, daug lai­ko bu­vo pra­leis­ta dis­ku­tuo­jant, šne­ku­čiuo­jan­tis su ko­le­go­mis, at­sa­kant į žur­na­lis­tų klau­si­mus. Tie už­ku­li­si­niai po­kal­biai, at­spin­din­tysnema­žiausvar­biasda­bar­ti­niopro­fe­si­niomo­ky­mo re­a­li­jas, li­ko it pa­raš­tė­se, ta­čiau no­rė­tų­si jas at­skleis­ti, kal­bė­ti kur kas at­vi­riau, nei mums įpras­ta.

 

 

 

ŠMMPro­fe­si­niomo­ky­moirorien­ta­vi­mosky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė R.Žu­kaus­kai­tė mums dar kar­tą pri­mi­nė ir ap­žvel­gė pro­fe­si­nės mo­kyk­los bei pa­čios pro­fe­si­jos sam­pra­tos pa­trauk­lu­mą le­mian­čius veiks­nius – at­ro­dy­tų, tai, ką ir taip ži­no­me, bet gal per­ne­lyg kuk­liai pa­brė­žia­me.Kaip vie­ną iš pro­fe­si­nio mo­ky­mo pri­va­lu­mų ji nu­ro­dė prak­ti­niu mo­ky­mu pa­grįs­tą mo­ky­mo pro­ce­są, ku­ris su­tei­kia jau­nuo­liui kur kas dau­giau ver­tin­gų kom­pe­ten­ci­jų ir ga­li­my­bių sėk­min­gai tęs­ti bū­tent pro­fe­si­nę kar­je­rą, pa­ly­gin­ti su be­veik tik te­ori­nį iš­ma­ny­mą su­tei­kian­čių aukš­tų­jų mo­kyk­lų pro­gra­mo­mis.

 

Ant­ra­sis pri­va­lu­mas, spe­cia­lis­tės ma­ny­mu, – pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mo­se gau­su pa­si­ren­ka­mų­jų da­ly­kų, mo­du­lių (ly­giai kaipirgim­na­zi­jo­se), va­di­na­si,ga­li­matin­ka­maipa­si­reng­ti to­les­nėms stu­di­joms ko­le­gi­jo­je ar uni­ver­si­te­te, juo­lab kai pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ab­sol­ven­tams ski­ria­mi pa­pil­do­mi ba­lai sto­jant į ko­le­gi­nių ir uni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų pro­gra­mas. Be­je,ŠMM šiuo me­tu ak­ty­viai ren­gia pro­fe­si­nę kva­li­fi­ka­ci­ją pa­tvir­ti­nan­čią kre­di­tų sis­te­mą, ku­rios pa­grin­du spe­cia­lis­to prak­ti­niai įgū­džiai bus pri­pa­žįs­ta­mi kaip ly­gia­ver­čiai aka­de­mi­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­čio as­mens kva­li­fi­ka­ci­jai. Tad, re­gis, sten­gia­ma­si grįž­ti į lo­giš­kai pa­ma­tuo­tos as­mens pa­tir­ties ver­ti­ni­mo vė­žes.

 

Ir tre­čia­sis, ne ma­žiau svar­bus, as­pek­tas – in­ten­sy­vus prak­ti­nio pro­fe­si­nio mo­ky­mo ge­ri­ni­mas, su­si­de­dan­tis iš sek­to­ri­nių prak­ti­nio mo­ky­mo cen­trų stei­gi­mo bei pro­fe­si­jos mo­ky­to­jų kom­pe­ten­ci­jų to­bu­li­ni­mo. Tuo įsi­tin­kin­ti ga­lė­jo Vi­suo­ti­nės pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gų at­vi­rų du­rų die­nos ren­gi­niuo­se lan­kę­sis švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis, ku­riam bu­vo pri­sta­ty­tas vie­nas iš dvie­jųVil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo pro­fe­si­nio mo­ky­mo cen­tre ren­gia­mų sek­to­ri­nių prak­ti­nio mo­ky­mo cen­trų. Mi­nist­ras, kar­tu su pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mo­mis be­si­do­min­čių mo­ki­nių gru­pė­mis išVil­niaus mies­to irra­jo­no ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų ap­žiū­rė­jęs Ener­ge­ti­kos ir me­chat­ro­ni­kos sky­riaus prak­ti­nio mo­ky­modirb­tu­ves, su­si­rin­ku­sie­siems vė­liaukal­bė­jo: „Už­sie­nio ša­ly­se la­bai po­pu­lia­ru vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą įgy­ti kar­tu su kva­li­fi­ka­ci­ja,opas­kui spręs­ti–artęs­timoks­lusaukš­to­jo­jemo­kyk­lo­je, ar pra­dė­ti dirb­ti. La­bai ska­tinčiau ir mū­sų mo­ki­nius, ypač ma­žiau lin­ku­sius į aka­de­mi­nę veik­lą, bai­gus pa­grin­di­nę mo­kyk­lą rink­tis pro­fe­si­nįmo­ky­mą.“ Lyg iš gau­sy­bės ra­go tą­kart pa­si­py­lė ži­niask­lai­dos at­sto­vų klau­si­mai apie aki­vaiz­džiai mo­der­ni­zuo­ja­mo pro­fe­si­nio mo­ky­mo ga­li­my­bes ir per­spek­ty­vas. At­ro­dy­tų, bū­tent to­kio dė­me­sio nu­si­pel­nęs pro­fe­si­nis mo­ky­mas ga­lė­tų nu­mal­šin­ti vis dar ga­jus ste­re­o­ti­pus, nes aki­vaiz­du – gąs­di­na tie, ku­rie apie šian­die­ni­nį pro­fe­si­nį mo­ky­mą nič­nie­ko ne­ži­no.

 

Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo pro­fe­si­nio mo­ky­mo cen­tro Ad­mi­nist­ra­vi­mo ir pa­slau­gų sky­riaus ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Stan­ke­vi­čie­nė taip pat pa­brė­žė lo­gi­nę as­me­ny­bės ug­dy­mo­si se­ką, ku­riospa­grin­dupir­miau­siajau­nas žmo­gus tu­rė­tų „pa­si­ma­tuo­ti“ spe­cia­ly­bę, per kur kas trum­pes­nį lai­ką ir vi­siš­kai ne­mo­ka­mai per­pras­ti vie­noar ki­todar­bospe­ci­fi­ką ir tik ta­da siek­ti aukš­tu­mų, ypač to­dėl, kad da­bar pro­fe­si­nė mo­kyk­la ne­pri­me­nan­ti tos, ku­rią bai­gė mo­ki­nių tė­vai. „Eu­ro­pos struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­ma lei­do at­nau­jin­ti mo­ky­mo ba­zę, kur­ti ino­va­ty­vias prak­ti­nio mo­ky­mo ga­li­my­bes, to­dėl tai tu­rė­tų pa­ska­tin­ti skep­ti­kus pa­ga­liau su­pras­ti, jog na­mas sta­to­mas ne nuo sto­go, o nuo pa­ma­tų, irį pro­fe­si­nį mo­ky­mą žvelg­ti po­zi­ty­viai“, – vi­lia­si V. Stankevičienė.

 

Jai pri­ta­rė apie pro­fe­si­nio mo­ky­mo įvaiz­džio for­ma­vi­mo psi­cho­lo­gi­nius as­pek­tus kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams kal­bė­jęs psi­cho­lo­gas To­mas La­gū­na­vi­čius: „Už­mirš­ta­me, kad be įgū­džių nie­ko ne­bus. Sa­ko, ži­nių vi­suo­me­nė...Ko­kia ži­nių vi­suo­me­nė? Įgū­džių vi­suo­me­nė! Kai žmo­gus tu­ri įgū­džių, jo ga­li­my­bės kur kasdi­des­nės. Nau­jau­si moks­li­niai ty­ri­mai įro­dė, kad pra­mo­nės įmo­nių va­do­vai, ku­rie sa­vo iš­si­la­vi­ni­mą įgi­jo pir­miau­sia pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se, dir­ba kur kas sėk­min­giau, nes jie pui­kiai su­pran­ta sa­vo sri­ties ap­lin­ką ir ži­no, ką ir kaip dir­ba jos dar­bi­nin­kas. Su­for­muo­ti įgū­džius – to­kia pri­dė­ti­nė pro­fe­si­nės mo­kyk­los ver­tė.“Psi­cho­lo­gas taip pat pa­brė­žė ry­šių su vi­suo­me­ne svar­bą: „Pir­miau­sia rei­kia for­muo­ti nuo­sta­tą, kad baig­ti pro­fe­si­nę mo­kyk­lą, kaip ir mu­zi­kos ar dai­lės mo­kyk­lą, yra pres­ti­žas. Jei bai­gus mu­zi­kos mo­kyk­lą, to­liau – kon­ser­va­to­ri­ja ir aka­de­mi­ja, tai tu­rė­tų vyk­ti ir su pro­fe­si­nė­mis mo­kyk­lo­mis. Lie­tu­vo­je pri­dė­ti­nę ver­tę ku­ria tik 33 proc. kva­li­fi­kuo­tų ga­my­bo­je dir­ban­čių spe­cia­lis­tų, vi­sa ki­ta da­lis – gy­ve­nan­tieji iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų. Va­di­na­si, tie 33 proc. tu­ri bū­ti la­bai ge­rai kva­li­fi­kuo­ti, bet tai ne­reiš­kia, kad čia to dar­bi­nin­ko kar­je­ra ir bai­gia­si: ki­tas žings­nis, pa­vyz­džiui, ko­le­gi­ja, dar ki­tas – uni­ver­si­te­ti­nis ba­ka­lau­ras – ir tu kaip spe­cia­lis­tas vi­sa­da ju­di į prie­kį.“ 

 

Po­žiū­rio, kad pro­fe­si­nių mo­kyk­lų mo­ki­niai ne­mo­ty­vuo­ti, mo­ko­si ne­no­riai ar yra tie­siog be­raš­čiai, kei­ti­mas, kon­fe­ren­ci­jos ren­gė­jų ma­ny­mu, taip pat rei­ka­lin­gas ypa­tin­gos ati­dos, to­dėl ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ir pra­ne­ši­mą skai­tė vi­zu­a­li­nės re­kla­mos ga­min­to­jo spe­cia­ly­bę po ba­ka­lau­ro stu­di­jų pa­si­rin­ku­si Sva­jū­nė Un­gu­ry­tė. Mer­gi­na, vie­ną iš Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų pa­gal mo­ky­mo­si re­zul­ta­tus bai­gu­si pir­ma, pa­ly­gin­ti su kur­so ko­le­go­mis, ti­ki­no ren­gi­nio sve­čius nė kiek ne­si­gai­lin­ti, kad po aukš­to­sios mo­kyk­los pa­si­rin­ko pro­fe­si­nę mo­kyk­lą: „Uni­ver­si­te­te mums sa­kė, kad bai­gę stu­di­jas dirb­si­me mi­nis­te­ri­jo­se ir sa­vi­val­dy­bė­se, ta­čiau ne kas ki­tas, o dar­bas man nu­ė­mė ro­ži­nius aki­nius, nes pa­ju­tau, jog ne­tu­riu prie­mo­nių, padedančių dirb­ti dar­bą. Ėmiau ieš­ko­ti bū­dų, kaip įsi­gy­ti rei­ka­lin­gų įgū­džių, ir įsto­jau į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą.“

 

Apie pro­fe­si­nį mo­ky­mą dis­kre­di­tuo­jan­čius įsi­ti­ki­ni­mus V.Stan­ke­vi­čie­nė tei­gė:„Šis įvaiz­dis, kad pro­fe­si­nė mo­kyk­la yra skir­ta ant­ra­rū­šiams, sil­pnes­niems ar neto­kiemsga­biems, le­mia­mas, kai kal­ba­me apie su­si­for­ma­vu­sią vi­suo­me­nės nuo­mo­nę pro­fe­si­nių mo­kyk­lų at­žvil­giu. Pas mus at­ėję mo­ty­vuo­ti mo­ki­niai, tu­rin­tys aiš­kų tiks­lą ir jo sie­kian­tys, ste­bi­na sa­vo lai­mė­ji­mais, o sil­pnes­nie­ji įgy­ja spar­nus, nes gal­būt sa­vo mo­kyk­lo­se bu­vo nu­stum­ti už bor­to. Čia mo­ko­si to, kas jiems prie šir­dies.“ Oštai S. Un­gu­ry­tė ste­re­o­ti­pą, kad į pro­fe­si­nes mo­kyk­las sto­ja tik tie, ku­riems trūks­ta mo­ty­va­ci­jos, lai­ko vi­siš­kai ne­pa­grįs­tu: „Ga­liu drą­siai pa­neig­ti ši­tą mi­tą.Darprieš sto­da­ma į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą pa­ži­no­jau ne­ma­žai ga­bių žmo­nių, po mo­kyk­los ar­ba po stu­di­jų aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se pa­si­rin­ku­sių to­kį stu­di­jų būdą.“

 

Vie­na tik­rai aiš­ku – vi­so­je Lie­tu­vo­je ma­žė­jant mo­ki­nių skai­čiui kiek­vie­na mo­kyk­la, siek­da­ma ak­ty­viai kon­ku­ruo­ti švie­ti­mo pa­slau­gų rin­ko­je, tu­ri kur­ti tei­gia­mą įvaiz­dį ir plė­to­ti ry­šius su vi­suo­me­ne. Taip jau su­si­klos­tė, kad per pas­ta­ruo­sius me­tus ben­dro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­los už­da­ro­mos, ta­čiau į pro­fe­si­nes mo­kyk­las sto­jan­čių mo­ki­nių skai­čius jau tre­je­tą me­tų ne­si­kei­čia. Ar tai nau­jų ten­den­ci­jų švie­ti­mo sri­ty­je for­ma­vi­mo­si žen­klas? Ka­dan­gi ne­ži­no­me vis­ko iki ga­lo, daug kam su­pras­ti, o ypač prog­no­zuo­ti, ga­li pri­reik­ti lai­ko. Tai, kas bu­vo va­kar – is­to­ri­ja, daž­nai pro­fe­si­nia­me mo­ky­me me­nan­ti įsi­šak­ni­ju­sius ne­igia­ mus ste­re­o­ti­pus, o ryt­die­na yra ku­pi­na iš­šū­kių. Ti­ki­ma­si, kad kon­fe­ren­ci­jos me­tu ap­tar­tos da­bar­ties ak­tu­a­li­jos leis šiems iš­ban­dy­mams tin­ka­mai pa­si­reng­ti.

 

Toma Grabauskaitė

Virginija Puodžiukienė

 

 

Publikuota informaciniame leidinyje  „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 7 (329), 16-17 p.

Copyright © 2019 www.vtvpmc.lt. Visos teisės saugomos.
Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.

Viešoji įstaiga, Kalvarijų g. 159, LT-08313 Vilnius, tel. / faks. (8 5) 247 7560, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 300039885.