Šviežias jaunimo požiūris: nekilnojamojo turto agentūrų darbo kultūra Europoje ir Lietuvoje

Atnaujinta: Penktadienis, 2013 gruodžio 06 06:29

MVGPlogotipasMokymosi visą gyvenimą programa ne vienam Lietuvos jaunuoliui atvėrė plačias galimybes tobulinti savo pasirinktos specialybės praktinius įgūdžius, lengviau bendrauti užsienio kalba ir pažinti kitos šalies tradicijas, svečios bendruomenės mentalitetą bei susidaryti įspūdį apie kitos kultūros darbinius įpročius. Iš profesinės praktikos stažuočių grįžęs jaunimas dažnai nostalgiškai prisimena patirtus įspūdžius, gal net paburnoja dėl pernelyg jiems akivaizdžių aplankytos šalies ir Lietuvoje įprastų socialinių, kultūrinių skirtumų, tačiau ši būsena trunka neilgai ir galiausiai jauni protai ima kurpti idėjas, kaip pasinaudoti gerąja patirtimi ir kaip, jei matyti minusų lietuviškose realijose, pastarąsias pakreipti teigiamų pokyčių linkme. Šįkart apie tai kalbėsimės su Leonardo da Vinci mobilumo programos projekto „Nekilnojamojo turto agento veiklos ypatumai ES“ dalyviais.

 

Iš profesinės mokyklos suolo į vieno didžiausių pasaulyje NT agentūrų tinklo kolektyvą

 

2012 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais grupelė pirmosios projekto stažuotės dalyvių, šeši mokiniai ir Vilniaus ir Kauno profesinių mokyklų, viešėjo pasaulinio garso rašytojo Viljamo Šekspyro gimtosiose žemėse bei rokenrolo dvasia alsuojančiame Liverpulyje, kur, regis, dar daugybę metų bus garbinami The Beatles, o Didžiosios Britanijos sostinė Londonas ypač priglaudė Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos auklėtinį Luką Janulevičių. Nekilnojamojo turto agento specialybės mokinys įsidarbino vienoje didžiausių nekilnojamojo turto agentūrų pasaulyje „Century21“. Nuo agentūros įkūrimo 1971 m. Amerikoje, dabar agentūros padalinių yra septyniasdešimt trijose pasaulio šalyse, o jose atidaryta virš aštuonių tūkstančių biurų, kuriuose dirba šimtas dvidešimt tūkstančių darbuotojų.

 

Paklaustas apie patirtį įmonėje Lukas pasakojo: „Anglai, lyginant su lietuvaičiais, kur kas daugiau dėmesio skiria klientams ir nuoširdžiai stengiasi pateisinti jų lūkesčius. Pavyzdžiui, agentas pats pildo dokumentus ir sutartis, pats įvertina nekilnojamojo turto vertę, taip prisiimdamas atsakomybę už sandorio sėkmę ir įrodydamas savo kaip specialisto kompetenciją. Klientas gali visiškai pasitikėti darbuotoju ir be baimės perduoti jam visus su nuoma, pardavimu ar įsigijimo klausimais susijusias veiklas. Anglijoje nekilnojamojo turto agentas tiesiog atsiduoda klientui: aukodamas savo asmeninį laiką dažnai dirba viršvalandžius arba savaitgaliais vien tam, kad aptarnautų kuo daugiau klientų ar aprodytų būstą jiems patogesniu laiku.“

 

Anglija

 

Praktikanto motyvacija duoda vaisių

 

Antroji projekto stažuotė jau 2013 m. balandį vyko saulėtoje Maltoje. Šiame regione dėl plačiai išvystyto turizmo sektoriaus nekilnojamojo turto agentūros klesti ir ypač sėkmingai generuoja būstų nuomą bei ištaigingų rezidencijų turtingiausiems asmenims iš viso pasaulio pardavimą.

 

Dėl tos pačios priežasties projekto dalyviams iš minėtų profesinių mokyklų buvo taikomi ypatingi aprangos, elgesio, etiketo bei kalbos įgūdžių reikalavimai. Susidoroti su paskirtomis užduotimis darbe ir bendravimo su klientais atžvilgiu praktiką įmonėse atliekantiems mokiniams nebuvo lengva, tačiau ypač sėkmingai pasirodžiusiems lietuvaičiams, labiausiai pasinėrusiems į darbą, Maltos nekilnojamojo turto agentūrų vadovai pasiūlė galimybę praktiką pratęsti ir užbaigus mokslus Lietuvoje arba per vasaros atostogas atvykti darbuotis jau kaip pilnateisiams įmonės darbuotojams. Tokia galimybe pasinaudoti buvo pasiūlyta net trims iš šešių projekto dalyvių, kurie išsiskyrė kruopštumu, darbštumu ir imlumu.

 

Savo sėkmės istorija pasidalyti galėtų Vilniaus statybininkų rengimo centro nekilnojamojo turto agento specialybės antro kurso mokinė Sati Juraitytė. Mergina iškart po stažuotės vasaros laikotarpiui išvyko į Maltą ir ten dirbo „Simon Estates“ nekilnojamojo turto agentūroje. „Projekto metu pasikeičiau visapusiškai: patobulėjau kaip asmenybė, tapau pozityvesnė, pasikeitė mano požiūris į studijuojamą profesiją. Prieš išvažiuodama turėjau žinių, dabar – giriuosi praktiniais sugebėjimais. Labai džiaugiuosi, kad darbdaviai mane pastebėjo, nes aš nuoširdžiai stengiausi produktyviai įsilieti į kolektyvą ir mėgautis puikia darbine atmosfera“, - liudija mokinė.

 

Malta

 

Darbo pobūdis – skubėk lėtai!

 

Europos nekilnojamojo turto agentūrose didžiausią įspūdį darbdaviams daro mokinių iš Lietuvos darbštumas ir imlumas: jie greit adaptuojasi naujoje aplinkoje, tuoj pat perpranta užduotis, nesikuklina pasitikslinti, jei ko nesupranta, ir labai greitI atlieka darbus. Taip yra todėl, kad daugelyje įmonių, kuriuose praktiką atliko projekto dalyviai, nėra verčiamasi per galvą, darbų atžvilgiu orientuojamasi ne į kiekybę, o kokybę. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro mokinys Aivaras Okunevas, 2013 m. spalį vykęs į Airija paskutinės projekte numatytos stažuotės metu, dalijasi prisiminimais: „Ten žmonės apskritai niekur neskuba, neskuba ir dirbdami, yra atsipalaidavę, todėl ir atmosfera darbe yra pakili, nejuntama įtampos. Tačiau tai nereiškia, kad jie – tinginiai. Priešingai, nustebtumėte, kiek darbų yra padaroma ir kokia aukšta jų kokybė, kai darbdavys nespaudžia atlikti kuo daugiau sandorių, kai pats bosas kartu su savo darbuotojais sėda prie bendro pietų stalo, gurkšnoja kavą ir nuoširdžiai dalijasi smagiausiomis dienos akimirkomis. Svarbiausia, mano galva, kad žmonės nepervargsta, o tai reiškia, kad ir darbas kur kas produktyvesnis, padaroma mažiau klaidų, teigiamai veikiamas ir bendravimas tarp kolegų.“

 

Motyvuoja ne atlyginimas, o rodoma pagarba

 

Visi projekto dalyviai, kurie praktiką atliko Anglijos, Maltos ir Airijos nekilnojamojo turto agentūrose, pabrėžė kur kas didesnį atlyginimą, tačiau minėjo, kad ne tai motyvuoja gerai dirbti. Pirma, agentūrų darbdaviai rodo pasitikėjimą savo darbuotojais, palaiko su jais glaudžius žmogiškus santykius, o ypač rūpinasi jų kompetencija ir kvalifikacijos kėlimu. Mokiniai džiaugėsi, kad nuo pirmųjų dienų svečioje šalyje ir prisitaikant prie jiems neįprastų darbo sąlygų darbovietėse kolektyvo nariai ypač stengėsi, kad praktikantai jaustųsi saugiai ir patogiai, jiems suteikė visą reikalingą informaciją ir visos profesinės praktikos metu neatsisakė konsultuoti.

 

Jau minėtas Aivaras mano, kad daugeliu atveju toks bendravimo stilius priklauso nuo tautos kultūros: „Ten net autobusuose žmonės nesistumdo. Praleidžia, padeda įlipti senukams ir nėštukėms bei mamoms su vežimėliais. Nepamatysi lengvųjų automobilių, kurie akiplėšiškai važiuoja viešojo transporto juostomis.“ Vaikinas, turintis darbo patirties ir Lietuvoje, lygina Airijoje nusistovėjusį visuomenės požiūri į nekilnojamojo turto agento specialistus: „Lietuvoje klientas Tau diktuoja sąlygas ir, būna, nė nesiklauso, jei mėgini jam patarti. Airijoje, priešingai, žmonės šventai pasitiki nekilnojamojo turto agentu, nes tai jis išmano nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas, jis turi kompetencijos adekvačiai įvertinti parduodamo ar išnuomojamo būsto vertę.“

 

Airija

 

Projekto koordinatorė

Vystymo skyriaus vedėja Toma Grabauskaitė

 

Projektas finansuojamas remiant Europos komisijai