Nuo 2019 m. sausio 1 d. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras, oficialiai pertvarkomas į viešąją įstaigą pavadinimu Vilniaus technologijų mokymo centras

type your text for first image here

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras, oficialiai pertvarkomas į viešąją įstaigą pavadinimu Vilniaus technologijų mokymo centras

Informuojame, kad naują Vilniaus technologijų mokymo centro svetainę rasite adresu:

www.vtmc.lt

Previous Next
Vizualinės reklamos gamintojas (-a) Vizualinės reklamos gamintojas (-a) Rinolda Šveikauskaitė pagal įgytą kavalifikaciją įsidarbino vos po pusės metų...
Žiniatinklio programuotojas (-a) Žiniatinklio programuotojas (-a) „Norint tapti geru programuotoju perskaityti vieną kitą knygą toli gražu nepakaks...
Pramonės įrengimų remontininkas (-ė) Pramonės įrengimų remontininkas (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Šaltkalvis (-ė) Šaltkalvis (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Smulkiojo verslo organizatorius (-ė) Smulkiojo verslo organizatorius (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Programinės įrangos testuotojas (-a) Programinės įrangos testuotojas (-a) Sprendimas informatikos magistro studijas bent kol kas iškeisti į vienerių...
Metalo apdirbimo staklininkas (-ė) Metalo apdirbimo staklininkas (-ė) Nerijus Poliakas pasakoja: „Prisipažinsiu, baigęs mokyklą, nežinojau, kuo noriu...
Multimedijos paslaugų teikėjas (-a) Multimedijos paslaugų teikėjas (-a) Algis Dmukauskas savo pavyzdžiu drąsina būsimus specialistus. „Kadangi esu...
Energetinių sistemų elektronikas (-ė) Energetinių sistemų elektronikas (-ė) Po 10 klasių Marius Milto pasirinko palyginti nestandartinį sprendimą – vienu...
Finansinių paslaugų teikėjas (-a) Finansinių paslaugų teikėjas (-a) Gleb Bezuglov – pragmatikas ir matematikos mylėtojas, tad baigus 10 klasių...
Spaudos ir pospaudos operatorius (-ė) Spaudos ir pospaudos operatorius (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikas (-ė) Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikas (-ė) Mechatronikė Austėja Kuodytė apie netradicinį merginoms profesinį pasirinkimą pasakoja...
Apskaitininkas–kasininkas Apskaitininkas–kasininkas Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Dailiųjų keramikos dirbinių gamintojas (-a) Dailiųjų keramikos dirbinių gamintojas (-a) „Išsipildė dar viena mano svajonė – aš visada norėjau mokyti....
Kompiuterinio projektavimo operatorius (-ė) Kompiuterinio projektavimo operatorius (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Suvirintojas (-a) Suvirintojas (-a) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Kompiuterių tinklų derintojas (-a) Kompiuterių tinklų derintojas (-a) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Sekretorius (-ė) Sekretorius (-ė) Prieš metus į Vilnių iš Radviliškio atvykusi Luka Kolesnikovaitė...
Java programuotojas (-a) Java programuotojas (-a) Evaldas Tyla – Java programuotojas – savo kelią atrado, pasinerdamas į...
Elektroninių įrenginių surinkėjas ir derintojas (-a) Elektroninių įrenginių surinkėjas ir derintojas (-a) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
 Logistas–ekspeditorius Logistas–ekspeditorius Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...

Modernus profesinis mokymas: iššūkiai ir galimybės

Litexpo studiju muge 12Nors žiniasklaidoje vis dažniau pastebime teigiamų atsiliepimų, visuomenė vis dar per mažai žino apie tokį profesinį mokymą, koks jis yra šiandien. Jaunuolių tėvai dar prisimena sovietines profesines mokyklas, o bendrojo lavinimo mokyklos, kurių reitingai priklauso nuo abiturientų, įstojusių į aukštąsias mokyklas skaičiaus,  jau dabar kryptingai formuoja tik universitetams ruošiamas gimnazines klases, profesinėms mokykloms mieliau „perleisdamos“ tuos mokinius, kurių pažangumo rodikliai nėra aukšti, kurie prastai lanko mokyklą ar turi mokymosi, elgesio, sveikatos sutrikimų. Kita vertus – praktika rodo, aukštasis mokslas nebegali užtikrinti darbo rinkoje reikalingų kvalifikuotų specialistų paruošimo, o tai patvirtina darbdavių atsiliepimai ir profesinį išsilavinimą įgijusių asmenų sėkmės pavyzdžiai.

 

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras – viena didžiausių ir moderniausių profesinio mokymo įstaigų, aktyviai bendradarbiaudama su pažangiomis Lietuvos ir Europos įmonėmis bei švietimo įstaigomis, įsitikino – keisti požiūrį į profesinį mokymą nėra lengva. Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyresnioji specialistė Rūta Žukauskaitė situaciją komentuoja taip: „Ko gero, sunku tą nuomonę performuoti, bet turbūt reikia profesinį mokymą arba profesines mokyklas vizualiai viešinti, skleisti apie jas informaciją per radiją ir televiziją. Ir tai daryti gyvai, kad į profesines mokyklas ateitų tie žmonės, kurie jomis gąsdina.“ Profesijos mokytojas Vaclovas Zelenkevičius, Vilniaus mokyklų mokiniams pasakojantis apie profesinio mokymo galimybes, antrina: „Žmonių sąmonėje įaugęs „profkės“ įvaizdis stebina. Dalyvaudamas susitikimuose su bendrojo lavinimo mokyklų mokiniais skeptiškai nusiteikusiam jaunuoliui mėginu įrodyti, kad realybė kitokia – darbdaviui reikia žmogaus, gebančio dirbti iškart; jis neturi gaišti laiko, apmokydamas teoretiką, – būtina atlikti užduotis tuoj pat, kokybiškai ir kūrybiškai.“

 

Vis dėlto, nors jaunimas, spaudžiamas tėvų ir mokytojų, vis dar renkasi prestižines aukštojo mokslo studijas, kvietimas profesines mokyklas pamatyti savo akimis, atvykti ir įsitikinti siūlomų mokymo paslaugų kokybe jau atneša teigiamų rezultatų – vis daugiau mokinių nusprendžia įgyti darbininkišką specialybę, o neretai į profesines mokyklas atsigręžia ir praktinių įgūdžių pasigedę aukštųjų mokyklų absolventai. Tarp jų vizualinės reklamos gamintojo specialybę Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre pasirinkusi Svajūnė Ungurytė, kuri vieną iš Lietuvos universitetų pagal mokymosi rezultatus baigė pirma iš trijų šimtų savo kurso draugų ir tikina dėl pasirinktos avantiūros toliau mokytis būtent  profesinio mokymo centre nesigailinti: „Universitete mums sakė, kad baigę studijas dirbsime ministerijose ir savivaldybėse, tačiau ne kas kitas, o darbas man nuėmė rožinius akinius, nes pajutau, jog neturiu priemonių, padedančių atlikti konkrečias užduotis.“

 

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro inicijuotoje diskusijoje profesinio mokymo įvaizdžio gerinimo klausimais pasisakęs psichologas Tomas Lagūnavičius laikosi tvirtos nuomonės: „Užmirštame, kad be įgūdžių nieko nebus. Sako, žinių visuomenė... Kokia žinių visuomenė? Įgūdžių visuomenė! Kai žmogus turi įgūdžius, jo galimybės kur kas didesnės. Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad pramonės įmonių vadovai, kurie savo išsilavinimą įgijo pirmiausia profesinėse mokyklose, dirba kur kas sėkmingiau, nes jie puikiai supranta savo srities aplinką ir žino, ką ir kaip dirba jos darbininkas. Suformuoti įgūdžius – tokia pridėtinė profesinės mokyklos vertė.“

 

Tarp plataus spektro transporto, verslo, administravimo, paslaugų ir menų srities specialybių, kurių yra mokoma Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, sudėtingiausia būsimuosius mokinius sudominti inžinerinėmis specialybėmis. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamų projektų, Energetikos sektorinio ir Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo centrų, vadovas Energetikos ir mechatronikos skyriaus vedėjas Aleksandras Osokinas tikina: „Šiuolaikinio mechatroniko ir energetiko specialybių besimokantieji žino - Lietuvos darbo rinkoje jie vieni paklausiausių specialistų. Tai, jog pastarieji mokosi dirbti su naujausia įranga, moderniais mokymo stendais, garantuoja ypač aukštos kokybės praktika paremtą specialistų parengimą, kurio negali užtikrinti net kai kurios aukštosios mokyklos ir nuoširdžiai geidžia darbdaviai.“ Minėti sektoriniai praktinio mokymo centrai skirti ne tik mokiniams ir mokytojams, bet ir pritaikyti visuomenės poreikiams: kelti profesines kompetencijas bei tobulinti darbo įgūdžius kviečiami universitetų ir kolegijų studentai, paslaugomis gali naudotis pramonės ir energetikos sektorių darbdaviai, norintys kelti darbuotojų kvalifikaciją, o taip pat Lietuvos Darbo biržos vykdomų persikvalifikavimo programų dalyviai.

 

Remiantis darbdavių ir socialinių parnerių atsiliepimais investicijos, siekiančios bemaž dvidešimt milijonų litų kuriant modernią praktinio mokymo bazę Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, jau pasiteisina. Lietuvos ir Vilniaus regione lyderių pozicijas užimančios metalo apdirbimo ir energetikos įmonės noriai įdarbina Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro absolventus. Įmonės džiaugiasi galėdamos pasinaudoti jų poreikius atitinkančia sektorinių praktinio mokymo centrų baze apmokant įmonių darbuotojus. Vokietijos įmonių grupei „Martin“ priklausanti UAB „Metec“ įmonė įgyvendina Vokietijoje ypač populiarią dualinę – pameistrystės mokymo formą Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro bazėje, kuri, įmonės direktoriaus Swen Grienvald įsitikinimu, jokiais parametrais nenusileidžia Vokietijoje esančių mokymo įstaigų teikiamoms galimybėms.

 

Sektoriniuose centruose lankęsis Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ne kartą viešojoje erdvėje išreiškė palankumą profesinėms mokykloms. „Pabaigę aukštąjį mokslą, ypač kai kurias specialybes, žmonės pasijunta nereikalingi ir tokiu būdu yra stumiami emigracijon. Todėl, manau, kad tokie profesinio mokymo centrai turi ateitį ir turėtų padėti Lietuvai užtikrinti reikalingą darbininkų ir specialistų pasiūlą, kurie pagal įgautas kompetencijas galės įsidarbinti ir visoje Europos Sąjungoje pagal laisvą darbo jėgos migracijos politiką“, - pirmosios visuotinės profesinių mokyklų Atvirų durų dienos proga lankydamasis Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre LRT žurnalistams teigė ministras.

 

Akivaizdu, kad galiausiai daugelis profesinio mokymo skeptikų neišvengiamai susidurs su gyvenimo realybe  – reikia, kad kažkas ir bandeles keptų! Tai, jog konkretus amatas garantuoja skalsesnį duonos kąsnį, įrodo Vakarų Europos šalių patirtis, kuriose dauguma jaunimo renkasi būtent profesinį mokymą ir vėliau džiaugiasi nemažomis algomis, o pačios šalys plėtoja pramonės sritis ir kuria pridėtinę ekonominę vertę. Tuo tarpu Lietuvoje, kai jaunuolis sulaukia pilnametystės, jo ir tėvų klausiame , „kur stos, bet ne kuo taps ir ne ką dirbs“, taip demoralizuodami dirbančio žmogaus įvaizdį.

 

Vystymo skyriaus vedėja

Toma Grabauskaitė

 

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Lietuvos rytas", š. m. kovo 21 d. numeryje.

 

Copyright © 2019 www.vtvpmc.lt. Visos teisės saugomos.
Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.

Viešoji įstaiga, Kalvarijų g. 159, LT-08313 Vilnius, tel. / faks. (8 5) 247 7560, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 300039885.